2022m. Gegužės 6 d. Jurbarko turizmo ir verslo centras kartu Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru, Vinco Grybo memorialiniu muziejumi ir Violetos galerija suorganizavo infoturą apie Lidiją Meškaitytę. Dalyviai iš arčiau galėjo susipažinti su menininkės kūryba ir gyvenimu aplankyti jos sodybą.

Jurbarko turizmo ir informacijos centro nuotraukos

    2022m. LIepos 30 d., Smalininkuose vyko renginiai, skirti Lidijos Meškaitytės metams paminėti. Ekumeninės pamaldos senosiose Smalininkų liuteronų kapinaitėse, uždegant atminimo žvakeles ant dailininkės Lidijos Meškaitytės kapo. Vėliau iškilminga ceremonija suteikiant skvereliui dailininkės vardą, prasidėjęs Aušrai Mičiulei skambinant Mažosios Lietuvos arfa. Renginius vainikavo plenero darbų paroda, jungtinė Jurbarko Konstantino Glinskio teatro ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro Smalininkų mėgėjų teatro "Ąžuolynė" teatrinė miniatiūra "Lidija" (scenarijaus autorė ir režisierė Danutė Budrytė-Samienė) bei eksperimentinė elektroninė muzika-dainuojamoji poezija atliekama Gretos Ambrozaitės. Renginį vedė poetė Renata Karvelis.

MES JURBARKO KRAŠTO ŠVENTĖJE, SKIRTOJE DAILININKEI LIDIJAI MEŠKAITYTEI

Pirmąją šventės dieną, rugpjūčio 19-ąją, kultūros centro direktoriaus Arvydo Griškaus iniciatyva, bendradarbiaujant su Jurbarko krašto muziejumi, iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parvežta dailininkės Lidijos Meškaitytės originalių darbų paroda. Kultūros centras organizavo parodos pristatymą ir muzikine dalį, kurioje dalyvavo pianistė profesorė Nijolė Ralytė ir operos solistas profesorius Vladimiras Prudnikovas. Renginį vedė kultūros centro direktorius Arvydas Griškus.

 

 

2-ąją šventės dieną, rugpjūčio 20-ąją kultūros centras atliko valandos trukmės koncertinę programą, kurioje debiutavo du nauji kultūros centro kolektyvai, tai: Viešvilės vaikų dainavimo studija (vadovė Kristina Martinaitytė-Glinskienė) bei muzikavimo studija „Chameleonas“ iš Smalininkų (vadovas Laurynas Antanaitis.) Taip pat savo dainas visiems skyrė moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ iš Viešvilės (vadovė Kristina Martinaitytė-Glinskienė).

Šventėje veikė kultūros centro kūrybinė erdvė, skirta Lidijai Meškaitytei. Joje apie dailininkę pasakojo direktorius Arvydas Griškus, kryžiažodį spręsti kvietė kultūrinės veiklos koordinatorė Inesa Kazikaitienė. Erdvėje kartu dalyvavo mūsų partnerės Simona Antanavičė iš Jurbarko rajono viešosios bibliotekos Smalininkų miesto filialo bei Violetos Galerija.

Vakarop Smalininkų mėgėjų teatro „Ąžuolynė“ aktoriai (koordinatorė Inesa Kazikaitienė), kartu su Jurbarko kultūros centro teatrų kolektyvais dalyvavo programoje teatro pieva „Lidija“.

 

 

 

Paskutiniąją šventės dieną, rugpjūčio 21-ąją, kultūros centras, kartu su Jurbarko rajono savivaldybės viešąja biblioteka organizavo renginį „Padėk taškelį krašto istorijoje“, kurį vedė Nomeda Marčėnaitė. Renginio metu atidengtas Lidijos suolelis, kuris finansuotas iš kultūros centro parengto projekto kultūros tarybai “Akvarelinės miniatiūros meistrei Lidijai Meškaitytei - 95. Unikalių darbų reprezentavimas ir tęstinumas šiandienos kūryboje” (projekto autorius A. Griškus). Smalininkų mėgėjų teatras „Ąžuolynė“ kartu su Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatru vaidino jungtinėje miniatiūroje „Lidija“ (režisierė Danutė Budrytė-Samienė). Po renginio kultūros centro darbuotojai visus kvietė į „Mažosios Lietuvos palaunagę“. (Už vaišes dėkojame Zitai Sakavičienei).

 

Renginiai finansuoti Jurbarko rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos.

 

„Dėl Lidijos Meškaitytės vardo premijos įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“

  L.Meškaitytės premija

 

 

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre 2023 m. rugsėjo 28 d.  vyko  konferencija „Dailininkės Lidijos Meškaitytės kūrybos kontekstai“.  Konferencijos apibendrinimą ir nuorodą  į konferencijos video pranešimus rasite:

 

https://www.youtube.com/@mazosioslietuvosjurbarkokr3715/videos

 

 

Konferencija „Dailininkės Lidijos Meškaitytės kūrybos kontekstai“

 

2023-09-28, Smalininkai

 

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras

 

Rugsėjo 28 d.Smalininkuose įvykusioje konferencijoje „Dailininkės Lidijos Meškaitytės

kūrybos kontekstai“ atverta ne viena atodanga į dailininkės kūrybą, jos kultūrinę aplinką.

Pranešėjai analizavo jos darbus Lietuvos ir pasaulio meno kontekste, kalbėta apie šalia kūrėjos

buvusius žmones ir institucijas, buvo pristatyti atlikti darbai. Konferencijos dalyviai siūlė Lidijos

Meškaitytės atminties išsaugojimo gaires, kėlė klausimus ir formavo ateities problemas.

Konferencijoje dalyvavo žmonės, kuriems svarbi Lidijos kūrybos likimas: dailės

mokytojai, kultūros darbuotojai, atvyko delegacija iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus.

Diskusijose ir konferencijoje taip pat dalyvavo Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas

Mockevičius, vicemerė Audronė Balčiūnienė, Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas.

 

Pranešėjai ir pranešimai

Dr. Arvydas Griškus, etnologas, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro

direktorius, pranešime „Lidija Meškaitytė: vakar, šiandien, rytoj“ pristatė dailininkės kūrybos

laikotarpį, ją supusius žmones, socialinę aplinką, problemas. Įvardijo, kas padaryta, siekiant

išsaugoti L. Meškaitytės gyvenimo palikimą, kūrybą, paminėjo žmones ir organizacijas, kurios

saugo dailininkės atminimą, pateikė pasiūlymus bei galimybes ateičiai.

Virginijus Jocys, etninės kultūros ekspertas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus

vyresnysis rinkinio kuratorius, pranešime „L. Meškaitytės kūrybinis palikimas,

saugomas Lietuvos nacionaliniame dailėsmuziejuje, jo tyrimai ir sklaida“ pristatė Lietuvos

nacionaliniame muziejuje saugomus darbus, jų saugojimo reikšmę, aptarė bendradarbiavimo

galimybes.

Rasa Grybaitė, Vilniaus dailės akademijos licenciatė, vitražo dailininkė, Jurbarko Vinco

Grybo memorialinio muziejaus vadovė pranešime – „Miniatiūros žanro istorinė raida Europos

dailės kontekste“. Aptarė miniatiūros raidą Europoje, apibrėžė miniatiūros sąvoką.

Prof. Živilė Jasutytė, Vilniaus dailės akademijos tapybos dėstytoja, Įvietinto meno ir

scenografijos katedros profesorė, pranešime „Žmogus, paskendęs Lietuvos peizaže - Lidijos

antirealizmas“ pristatė dailininkę kaip XX a. II p. profesionalaus meno nepaveiktą autentišką

menininkę, jos siekį atspindėti tyliąją lietuvininkų mikrovisatą, kasdienybės peizažo ir objektų

 

pirmines idėjas. Miniatiūrinis formatas ir vyraujanti „nufigūrinto“ lietuviško peizažo tema yra

ryškiausias L. Meškaitytės tapybos antirealizmo bruožas. Dailininkės tapybos žvilgsnio

anatomija atskleidžia pagrindinį autorės kūrybos horizontą – nematomą žmogų.

Solveiga Petkevičienė, dailėtyrininkė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės

specialistė – „Liaudies meistrės Lidos Meškaitytės kūrybos sąsajos su profesionaliąja daile“.

remiantis privačiais laiškais, kuriuos liaudies meistrė gavo 1957–1967 m., pranešėja atskleidė

tiesioginius ir netiesioginius jos ryšius su laikmečio kultūra, siekė išryškinti XX a. II p. Lietuvos

liaudies meistrus vienijančių organizacijų veiklą ir L. Meškaitytės vaidmenį jose. Pasitelkiant

svarbiausių miniatiūrų bei egotekstų analizę, identifikuojamos Meškaitytės kūrybos sąsajos su

profesionaliąja daile.

Sondra Simanaitienė Simana, rašytoja, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus

muziejininkė pranešime „Dailininkės Lidos Meškaitytės ir poetės Janinos Degutytės dvasinė

seserystė“ lygino dviejų to meto kūrėjų likimus, kūrybos kontekstus. Prisistatė jas globojusią

dailininkę Bronę Jacevičiūtę. Abi buvo įkalintos sunkios negalios, abi įkvėpimą, saugumą ir

nusiraminimą atrado gamtos namuose.

Aušra Jasiukevičiutė, dailininkė, skulptorė, meno lauko tyrinėtoja, Vilniaus dailės

akademijos lektorė– „Lidijos Meškaitytės kūrybos vertė Lietuvos ir pasaulio miniatiūros

kontekste“. Pranešime aptartos Lidija Meškaitytės akvarelinės miniatiūros, kurių analogų

nerasime Lietuvos ir pasaulio meno kontekste. Pranešėjos nuomone, miniatiūros išsiskiria

erdviškumu, spalvų švytėjimu, santūria minimalistine raiška. Kaip savojo krašto kūrėja, ji paliko

vizualinį liudijimą apie vietovę ir apylinkes, o peizažo, kaip meno žanro, galimybes išplėtė toli į

ateitį. Jos savitas ir unikalus poetinis peizažo traktavimas, absoliuti spalvinė ir erdvinė klausa,

autentiškumas nusipelno rimtų tyrimų.

Dr. Vidas Poškus, menininkas, kuratorius, dailės kritikas ir rašytojas, Vilniaus dailės

akademijos muziejaus direktorius pranešime „Šiek tiek Lidos Meškaitytės kontekstų“ analizavo

ir lygino, kaip įvairiomis formomis, idėjomis, sprendimais dailininkės kūryba turi sąsajųs u

įvairiais pasaulio ir Lietuvos menininkais. Pranešėjas teigė, kad idėjos plevena ore ir kartais jas

pasiima skirtingi autoriai. Kad dažnai kūrėjai kuria turėdami negalią, dvasinį skausmą, kad per

tai sukuriami unikalūs darbai.

Renata Karvelis-Jančiauskienė, rašytoja, kultūros lauko stebėtoja ir kritikė, Tauragės

krašto muziejaus „Santaka“ kultūros-edukacijų skyriaus vedėja, fasilitatorė pranešime „Atmintis

 

šiuolaikybėje: Lidijos Meškaitytės atvejis“ pasakojo, kaip konstruojama kultūrinė atmintis ir

pasidalijo gyvosios atminties fragmentu, t. y. trijų minučių trukmės Valdemaro Šimkaus

pasakojimu, kaip jo tėtis Juozas bendravo su Lidija, kokie glaudūs buvo Klaipėdos krašto

žmonių santykiai po to, kuomet Mažosios Lietuvos krašte nebeliko senųjų autochtonų.

 

Konferencijos auditorija

Savivaldybės atstovai, kultūros ir švietimo darbuotojai, smalininkiečiai, Lietuvos

nacionalinio dailės muziejaus delegacija.

 

Konferencijos apžvalga

Faktai. Lidijos Meškaitytės atminties ir kūrybos išsaugojimui po jos mirties atlikta daug

įvairių darbų: jos vardu Smalininkuose pavadinta gatvė, mokykla ir skveras; kūrinių

reprodukcijos eksponuojamos Vinco Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke ir Mažosios

Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre Smalininkuose; surinkta medžiaga apie jos kultūrinį ir

kūrybinį palikimą; prižiūrima sodyba; rengtos parodos; vedamos edukacijos, pamokos; pastatytas

atminimo suolelis Jurbarke; sukurta teatrinė miniatiūra; organizuoti Lidijos Meškaitytės vardo

konkursai, plenerai; 2022 m. Jurbarko r. savivaldybėje buvo paskelbti Lidijos Meškaitytės

metais; Lietuvos nacionalinis dailės muziejus išleido knygas, organizavo miniatiūrų originalų

parodas, dalį miniatiūrų suskaitmenino ir eksponuoja internetinėje LIMIS sistemoje.

Dailininkei oriai gyventi ir kurti padėjo Lietuvos ir Jurbarko rajono kultūros žmonės,

savivaldybės vadovai ir institucijos, Smalininkų įstaigų vadovai ir darbuotojai. Dailininkės

atminimo išsaugojimu rūpinasi nemažas būrys entuziastų.

Dailininkės istorine atmintimi rūpinosi ir rūpinasi Jurbarko rajono savivaldybė, Mažosios

Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Violetos galerija, Smalininkų Lidijos Meškaitytės

pagrindinė mokykla, Vinco Grybo memorialinis muziejus, Nacionalinis Lietuvos dailės

muziejus, Smalininkų seniūnija ir bendruomenė, Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla,

sodybos savininkė ir turto paveldėtoja Ona Burneikienė.

Dailininkės kūrybai ir analizei svarbus istorinio konteksto, ją supusios aplinkos tyrimas.

Jos kūryba į raktas kultūrinės aplinkos istorijos fiksavimą, laikotarpio problematiką ir aplinką

Per asmenį atsiskleidžia Mažosios Lietuvos istorija, Smalininkų istorija ir Antšvenčių kaimo

istorija. Asmenybės biografija neatsiejama nuo kūrybos. Kol kas mes tik apgraibomis tyrinėjame

 

jos biografiją. Analizuojant, skirtingų disciplinų dėka, galima giliau ir plačiau suprasti Lidijos

fenomeną. Iškilios asmenybės tyrimas padeda suprasti ir tyrinėti krašto kultūrinę aplinką, istoriją.

Nacionalinio dailės muziejaus, nepriklausomų menotyrininkų, kultūros darbuotojų, atlikti

ir atliekami tyrimaipraplėtė kūrėjos kūrybinio lauko pažinimą. Tai nebaigtinis procesas.

Korespondencijos ir dokumentų tyrimais padaryta gera pradžia, bet nėra matomas pilnas

vaizdas dėl privačiai saugomos informacijos.

Tezės

Dailininkė Lidija Meškaitytė- krašto tapatumo simbolis.

Dailininkės kūryba kaip terapija.

Dailininkės kolekcija- nacionalinis turtas (toks pačios dailininkės suvokimas atsispindi jos

testamente).

L. Meškaitytei netinka liaudies menininkės pavadinimas. Ji sukūrė unikalų metodą,

kuriame atsispindi krašto spalvos, ypač daug žalios spalvos. Kūrybos išskirtiniai bruožai:

erdviškumas, švytinti spalva, gebėjimas valdyti šviesą, tobulas komponavimas liudija apie

dailininkės aukščiausią profesionalumą, kūrybos vertę ir galimybę ją pristatyti pasauliui žymiai

platesniame rate.

Dailininkė nėra viešinama užsienyje.Trūksta virtualaus turinio..

Didžioji dalis kūrėjos 1993 m. liepos 22 d. testamento įpareigojimų įvykdyti. Neįsteigtas

tik muziejus Antšvenčių kaime esančioje jos sodyboje (V. Jocys, Lietuvos nacionalinis dailės

muziejus).

 

Išvadosir rekomendacijos

Strateginės. Dailininkės istorijos ir simbolio kūrimas.

Palikimo išsaugojimas ir administravimas.

Analizuoti ir aktualizuoti jos darbus. Rengti medžiagą dokumentiniam filmui, kurti

informacinę mediateką. Plėtoti kūrybinio palikimo tyrimus įvairiais aspektais. Apklausti

liudininkus ir atverti L. Meškaitytės archyvą, kurį valdo O. Burneikienė.

Didinti žinomumą tarptautinėje erdvėje (parodos užsienyje, informacijos vertimas į anglų

ir japonų kalbas).

Pristatyti dailininkės miniatiūrų replikas Vokietijoje ir Japonijoje: vokiečiams - tai ir jų

 

istorija, japonams - artima jų kultūrai panteistinė estetika.

Siekti modernesnio pristatymo, virtualioje erdvėje, ieškoti kuo įvairesnių būdų.

Kurti dailininkės muziejų.

Kurti virtualų muziejų, didinti informaciją internete – didinti galimybes pažinti menininkę,

jos kraštą, kūrybos unikalumą.

Spręsti L. Meškaitytės sodybos likimą. Svarstytini variantai: Lidijos Meškaitytės namai,

muziejus, jos vardo tyrimų centras, meno terapijos centras.

100 metų jubiliejaus minėjimas, paskelbiant 2027 m. dailininkės Lidijos Meškaitytės

metais Lietuvoje (skelbia Lietuvos Respublikos Seimas).

 

Einamosios. Kalbant apie Lidiją Meškaitytę nevartoti termino liaudies menininkė, kuris

neatitinka šių dienų realijų. Ji vertinama kaip profesionali menininkė .

Informacinės sklaidos, orientuotos ne tik į kraštą, regioną, bet į Lietuvą ir plačiau

aktyvinimas.

Inicijuoti iki šiol neliestų aspektų (negalios žmogus, netekėjusi moteris; sovietizacijos

įsiterpimas į kraštovaizdį ir kt.) ir jų įtakos kūrybai patyrinėjimą bei panaudojimą gilinant

dailininkės pažinimą.

Stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi rengiant bendras

parodas, rašant projektus.

Stiprinti bendradarbiavimo keturkampį: Smalininkai, Jurbarko r. savivaldybė, Lietuvos

nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos menininkai.

Inicijuoti pirmojo leidimo knygosapie L. Meškaitytę pakartojimą, atvirukų rinkinio

išleidimą, teikiant projektus, partneriaujant su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi (LNDM),

dėl finansavimo Lietuvos kultūros tarybai.

Komercija (suderinus su LNDM): pardavinėti atspausdintas ir įrėmintas geros kokybės L.

Meškaitytės kūrinių faksimiles. Pagaminti geros kokybės ir įtaigaus dizaino suvenyrų: užrašų

knygelių, pirkinių maišelių, kalendorių, magnetukų ir kt.

Ieškoti sąlyčio taškų su L. Meškaitytės rankraštinio ir foto palikimo saugotoja Ona

Burneikiene, siekiant bent jau nufotografuoti ar nuskenuoti jos saugomus dokumentus.

2024 m. išleisti straipsnių rinkinį konferencijos temomis.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus įsipareigojimai: 2024 m. atnaujinti L.

 

Meškaitytės kūrybos virtualią parodą LIMIS sistemoje. 2024 m. atlikti pakartotinius kūrinių

tyrimus, konservavimą, esant reikalui ir galimybėms – restauravimą.

 

Muziejus jau yra – tik jis neturi formos, tvarkos, metodikos (A. Griškus).

Atminties sinchronizavimas – grįžimas atgal. Gyvoji atmintis - tai alternatyvios atminties

erozija. (Renata Karvelis)

 

Konferencijos pranešimų adresas internete:

https://www.youtube.com/@mazosioslietuvosjurbarkokr3715/videos

 

Parengė Mažosios Lietuvos Jurbarko

krašto kultūros centro direktorius

dr. Arvydas Griškus

 

Projektas “ Miniatiūros meistrė Lidija Meškaitytė. Kūrybos analizė ir reprezentacija 2023

m.”

 

2023 m. iš projekto lėšų suorganizuotas trečiasis dailininkės vardo pleneras. Jame dalyvavo 6

menininkai, kurie sukūrė 45 miniatiūras. Darbai pristatyti bendruomenei, renginio Kafijos diena metu.

Plenero kūrinių paroda eksponuota kultūros centre nuo liepos vidurio iki lapkričio vidurio.

Menininkai palikto po vieną darbą miniatiūrų ekspozicijai kultūros centre Smalininkuose.

Rugsėjo mėnesį Smalininkuose organizuota konferencija “Miniatiūros meistrės Lidijos

Meškaitytės kūrybos kontekstai” Pranešimus skaitė 9 pranešėjai: istorikai, etnologai,

menotyrininkai, kultūros darbuotojai. Pranešimai įrašyti ir išaugoti, kultūros centro archyve, bei

įkelti į internetą viešam nadojimui.

 

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Jurbarko rajono savivaldybė.